Įspėjame, kad šioje demotyvacijoje pateikiama informacija, skirta asmenims nuo 18 metų,
kurie pagal galiojančius LR įstatymus turi teisę naudotis tokio pobūdžio informacija.
Jei Jums nėra 18 metų, prašome neatidaryti šio puslapio.
Atidarydamas šį puslapį, Aš patvirtinu kad: Man jau yra 18 metų. Vaizdinė ir grafinė informacija bus skirta tik mano asmeniniam naudojimui ir saugoma nuo nepilnamečių.
Tikros meilės - Nepakeičia nei laikas, nei aplinkybės
Demotyvacija.lt primena:Duomenys, publikuoti demotyvacija.lt tinklalapyje yra tinklalapio nuosavybė ir negali būti kopijuojami, platinami, perpublikuojami, dekompiliuojami ar kitaip platinami be išankstinio raštiško tinklalapio savininkų ar duomenų autorinių teisių savininko sutikimo. Modifikavimas ar neleistinas naudojimas pažeidžia autorių intelektualinės nuosavybės teises į duomenis.
Demotyvacija.lt leidžia publikuoti turinį pasinaudodami aukčiau pateiktais kodais juos nemodifikuojant.
#8 gaila man taves. jauciu nesi turejes zmogaus kuris rupinas tavim labiau nei savim ir kurio tu rupinies labiau nei savim... sekmes paisekose.tik ieskok ne su tokiais nusistatymais nes nieko nerasi.
norėtusi tikėti kad tikra meilė ir rūpestis, bet tiek prisiklausius kai panašiais atvejais antra pusė palikti tiesiog bijo, nenori tam žmogu idar labiau pasunkint situacijos, ar tiesiog gaili, kad.. na, vilkimės kad tai ne vienas iš tų atvejų.
o dėl tų "jam nerūpi ką kas sako", ką kas galėtų sakyti? "omg, tavo merga plika"? so whut? vpš nepagavau :D
#12 bet tai tarkim zmogui nutinka nelaime ir jis pats kartais kitus atstumia, jei draugo artimas mirsta nori ji apkabint paguost tai ne, stumia vos ne nx siuncia, ir ka tu jam padarysi.. o jei veziu sergi plikas sedi ten, nu ir kazkaip ne vien del to plikumo nekaip juatiesi. pats juos turbut atstumi o ne jie tave. tikrai buna tu draugu kuriem rupi nu bet jie neina nes bijo kad atstumsi ir t.t.
Kazkada sirgau. ir tai buvo tiesiog liga, kuria reikejo man issigydyt ir viskas, bent taip as ja suvokiau. ir man dzin buvo kaip kitiem viskas atrodo, man atrode kaip man atrode. toks poziuris gali isgelbet kiekviena is betkokios situacijos manau. tik po visko reikejo pradet nauja gyvenima. ta adaptacija vel prie to paties gyvenimo. sunku is tikro. supranti koki " geri" draugai buvo. atsisakyt teko beveik visu buvusiu draugu. dbr mus sieja tik pazintis. o kazkada siejo daugiau. ir mielieji, jei turite draugu, kurie tai patyre, ir dar laikote juos savo draugais, nors kol jam buvo blogai jum buvo idomu tik "kaip ten viskas vyksta toj ligoninej", tai galit pamirst kad isvis kada nors ji pazinojot. jus pasveikusiajam esat daugiau nereikalingi, jei jis ir rodys jum kad viskas gerai, bet sirdyj jau bus uzdeta amzina uztvara nuo jusu. o toliau... naujos pazintys, nauji draugai, ir kaip sakoma pradedam lipdyt gyvenima is naujo, ziuredami visai is kito kampo.aisku, patys geriausi draugai islieka, nes visgi jie yra geriausi. zodziu cia galima pasakot iki begalybes...
o dėl tų "jam nerūpi ką kas sako", ką kas galėtų sakyti? "omg, tavo merga plika"? so whut? vpš nepagavau :D