Įspėjame, kad šioje demotyvacijoje pateikiama informacija, skirta asmenims nuo 18 metų,
kurie pagal galiojančius LR įstatymus turi teisę naudotis tokio pobūdžio informacija.
Jei Jums nėra 18 metų, prašome neatidaryti šio puslapio.
Atidarydamas šį puslapį, Aš patvirtinu kad: Man jau yra 18 metų. Vaizdinė ir grafinė informacija bus skirta tik mano asmeniniam naudojimui ir saugoma nuo nepilnamečių.
Demotyvacija.lt primena:Duomenys, publikuoti demotyvacija.lt tinklalapyje yra tinklalapio nuosavybė ir negali būti kopijuojami, platinami, perpublikuojami, dekompiliuojami ar kitaip platinami be išankstinio raštiško tinklalapio savininkų ar duomenų autorinių teisių savininko sutikimo. Modifikavimas ar neleistinas naudojimas pažeidžia autorių intelektualinės nuosavybės teises į duomenis.
Demotyvacija.lt leidžia publikuoti turinį pasinaudodami aukčiau pateiktais kodais juos nemodifikuojant.
#4 Taip yra todėl, kad žmogus būna laimingas tuomet, kai patenkina būtiniausius savo poreikius, o kai tuos poreikius patenkini bent minimaliai, žinoma, kad norisi dar geriau, daugiau, labiau. Čia jau prabunda egoistiška žmogaus prigimtis, kas asmeniškai man yra pakankamai natūralu. Tas jaunimas.. na, čia kaip pasakius. Tiesiogiai sovietinės valdžios įtakos jie nepajautė, bet juk tėvai, seneliai, didesnė dalis vyresnių mokytojų buvo to dalimi, nenuostabu, kad tai persiduoda ir dabartiniam jaunimui. Čia vėlgi pasikartosiu, reik pradėt nuo savęs. Apie bažnyčią nieko nekomentuosiu, nes šiek tiek ne ta tema :)
Pyktis, kaipo tokia emocija yra viena stipriausių, todėl ir persiduoda labai paprastai ir lengvai. O su ja susitvarkyt ir nėra labai paprasta, tai todėl tiek aplink mus piktų ir surūgusių veidų ir vaikšto :)
Žinoma, visame pasaulyje yra nusivylusių žmonių, tik - paradoksas (o gal ir ne) - kuo šalis kabiau išsivysčiusi, tuo nusivylimas didesnis. Taip yra todėl, kad vieninteliu gyvenimo tikslu mums tampa materialių dalykų siekis. Daugiau, gražiau, brangiau, blizgiau... O kai to gauti nepavyksta, tada visi kalti. Keistą tendenciją demonstruoja jaunimas. Rodos, jau sovietsąjungės nematę, tačiau vis tiek tikisi, kad kažkas paduos, parūpins, pasiūlys... Darbdavys blogas, kad nepriima (o gal tu nesugebi darbo daryti?), alga juokinga (kiek pridėtinės vertės įmonei sukūrei?), pašalpos per mažos (kiek mokesčių nuslėpei?)... Bet gal čia mūsų tokia religija (nors gi visi mes čia „ateistai“ [t.y. tinginiai į bažnyčią vaikščioti]), kai Dievulio pinigėlių, mašinytės, panelytės gražios prašom, ne taip kaip, pavyzdžiui, protestantizmas, kurs sako „tu Dievuli tik mums netrukdyk, o mes padarysim viską patys“. O kai tau atrodo, kad nieko negali (ar nemoki) pakeisti, tai ir veidukas surūgęs, ir pirštukas piktesnį komentarą klaviatūroje maigo. Nes čia galima nemandagų žodį parašyti ir net į nosytę negausi. Bet dalykas tas, kad pyktis išsilieja ant atsitiktinių aukų ir iš tiesų visai koks populiarus dėdė ar nevykęs straipsnis besidergiančiajam nei rūpi, nei erzina, tiksliau jam stačiai nusispjaut. Taigi, taip pat kaip ir gatvėse pikti vairuotojai, ne ant jūsų pyksta, o ant savęs, nes giliai pasąmoniniam sluoksny nuvokia, kad jis pats nemoka nieko pakeisti ir pats sau nepatinka. Užjausti reikia tokį žmogų, o jei negali padėti, tai ignoruoti, nes šitos negatyvinės ligos didžiai užkrečiamos...
Tie pikti komentarai ir negatyvas vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse, tad šią demotyvaciją galima pritaikyti globaliau :) Kaip pvz. pateiksiu Didžiąją Britaniją. Panašaus turinio komentarai vyrauja ir toje šalyse po įvairiais straipsniais, tačiau redakcijos ten reaguoja daug operatyviau ir tokie negatyvūs komentarai yra šalinami, o iš to susidaro iliuzija kai kuriems, kad tik pas juos šalyse tokie blogiečiai komentatoriai :) Agresija ir nusiteikimas prieš kitus neatneša jokios naudos, tačiau čia jau aplinkos poveikis žmonėms, o kadangi internetiniai komentatoriai jaučiasi labai saugūs, kadangi jų niekas nemato ir negali pasiekti, tai ir sako tai, ką galvoja, tik truputį perdeda. Įsijungia saugumo faktorius :)
Na, ir pabaigai, kiekvienam siūlau pradėt nuo savęs ;)
Yra tiesos Jūsų #1 komentare, bet reikia pripažinti ir tai, jog nemažai pykčio bei negatyvo yra susikaupę ir brolių lietuvių sielose ir nežinia, ar dėl negebėjimo savęs realizuoti kitose sferose, ar dėl nebaudžiamumo iliuzijos, mes lyg stveriamės už šiaudo, siekdami atrodyti kompetentingi, išmanantys, tačiau nerandantys kitokio saviraiškos būdo, kaip tik įžūli, dažnai nepagrįsta kritika anoniminiais komentarais. Visa apibendrinant rodosi, jog didelė žmonijos problema yra tiesiog siekis jaustis geriausiais, o tą paviršutinišką pirmavimo jausmą lengviausia pasiekti žeminant kitą. Tai fundamentali tiesa. Tačiau žvelgiant iš šviesiosios pusės, galbūt išspinduliavę neigiamą energiją komentaruose, mes tampame ramesni šeimose, darbuose, mintyse...
Šiaip jau didžioji dalis bjaurių komentarų yra ne lietuvių parašoma. Tą darbą atlieka Kremliaus samdyti etatiniai komentatoriai, kurių tikslas menkinti Lietuvos pasiekimus, o jos gyventojams diegti nepasitikėjimą tauta ir valstybe. Sprendžiant iš šios demotyvacijos, Kremliaus propoganda veikia gana efektyviai :(
Pyktis, kaipo tokia emocija yra viena stipriausių, todėl ir persiduoda labai paprastai ir lengvai. O su ja susitvarkyt ir nėra labai paprasta, tai todėl tiek aplink mus piktų ir surūgusių veidų ir vaikšto :)
Na, ir pabaigai, kiekvienam siūlau pradėt nuo savęs ;)