Įspėjame, kad šioje demotyvacijoje pateikiama informacija, skirta asmenims nuo 18 metų,
kurie pagal galiojančius LR įstatymus turi teisę naudotis tokio pobūdžio informacija.
Jei Jums nėra 18 metų, prašome neatidaryti šio puslapio.
Atidarydamas šį puslapį, Aš patvirtinu kad:
Man jau yra 18 metų.
Vaizdinė ir grafinė informacija bus skirta tik mano asmeniniam naudojimui ir saugoma nuo nepilnamečių.
Mama,aš jau didelis,galiu daryti ką noriu! - Vaikystėje pykom,kad tėvai viską draudė,tik dabar suprantam,jog klydom.
2010.06.07
patalpino MoDe
|
|
tačiau vistiek neįsivaizduoju, kaip reikėtų auklėti vaiką kitaip. gerai, jei vaikas apygeris, o tėvai autoritetingi. o štai pvz aš morališkai silpna, ir bet koks mano vaiko neklausymas greičiausiai baigtųsi ne vaiko, o mano isterija ir ašaromis, taigi vienintelis būdas parodyti, kas čia vadas, lieka šiknos išpėrimas.
„Arba neik, aš tau pasakyiu, jiem neįdomu, jie nieko nedaro, jie nori matyt rezultatą, bet kuo vaikas gyvena ir ką veikia žino ne daugelis.“ Jei gerai supratau ką čia parašei, tuomet šitam pritariu. Bet čia labiau argumentas mano pusei palaikyti, o ne tavo :)) Taip, tėvai turi pažinti savo vaiką, domėtis juo, suprasti ir tik tuomet galima tinkamai jį auklėti. Tačiau kai nemažai tėvų galvoja, kad davimas per užpakalį yra universalus ir išsprendžia bet kokias problemas, tai tikrai neprisideda prie sveiko vaiko augimo. Na gerai, bet nesinervuok, tu nesakei, kad už bile ką reikia vaiką mušti. (Nors prieš tai iš tavo postų galima buvo taip suprasti. Aš tavo nuomonės necitavau, o parašiau apibendrinimą ką tu pasakei. Ne ką norėjai pasakyti, bet ką pasakei. Žodžiu čia nebesigilinu. Skaitykim, aš suklydau. Sorry.) Bet yra kas taip elgiasi.
Remiesi asmeniniais pavyzdžiais? Gerai, aš taip pat galiu jais pasiremti. Dauguma problematiškų vaikų, kurie galiausiai atsiduria kolonijose, gal ir yra iš visiškai neprižiurimų, asocialių šeimų. Tačiau aš apie visiškai sugedusius vaikus ir nekalbu. Žinau, kad yra daaaugybė faktorių, kurie gali įtakoti vaiką labiau, nei sudavimas per užpakalį. Tačiau, pvz, mano vienas giminaitis. Dar vaikas. Dažnokai matau kaip tėvai muša(ne iki sąmonės netekimo. tiesiog suduoda kartais, kaip tu laikytum normaliu auklėjimu), rėkia, šaukia. Gerai, jis auga geras vaikas. Nei jis nusikaltelis, nei jis alkoholikas, nei nieko. Geras, šaunus, protingas vaikas. Taip pat puikiai besimokantis. Išoriškai viskas puiku, ar ne? Tačiau taip pat matau, kaip jis krupteli kai tėvai pakelia ranka, siekdami, pvz, druskos. Bijo net prasižioti. Visiškai savimi nepasitiki. Net, jei ir visiškai netyčia ką nors padaro blogo, pvz numeta vazą, iš karto jam belekiek streso, baimės ir t.t. Ar tokį tu supranti sveiką ir laimingą vaiką? Mokykloje jis gal ir nemuša visų iš eilės, bet namuose, kai nėra tėvų ir jam kuo nors neįtinka mažesnė sesuo, ką reikia daryti? Ogi tai, kaip tėvai išmokė! Juk suduodi, kad ir ne su gelžbetoniu per galvą, bet vis tiek suduodi, ir sesė jau klusni. Problemų nėra, ar ne?
Apie premijas ir apdovanojimus nesiginčysiu. Gal ir be reikalo paminėjau. Jei neklystu, PsychologyToday skaičiau straipsnį "kodėl apdovanojimai geriau už bausmes", bet, skaitykim, kad dėl šito suklydau.
Norėjau dar įdėt psichologo John'o Steino išvardintus punktus kas būna blogai, kai vaikas mušamas, bet, tau, kaip supratau, profesionalūs ekspertai ne autoritetai, o tyrimai ir jų išvados, bevertės, tai gal, tuomet, ir nesivarginsiu iš anglų kalbos verst.
Net nebežinau ką parašyt. Matau, kad tu tvirtai užsispyręs pasilikti XX amžiuje, nepaisant to, kad žmonija tobulėja ir suranda kas buvo gerai daroma, o kas blogai. Tikiuosi, kad auklėsi savo vaikus bent taip, kaip čia rašai ir muši tik paaaaaačiu paskutiniu atveju. Ir tik tėvišku pliaukštelėjimu per užpakalį, o ne sistemingu vanojimu diržu, kaip vis dar daro kai kurie. Tai va..
a) mušti
b) neauklėti visiškai?
Vaiko auklėjimas jam nusikaltus gali būti:
1. Kažką uždraudžiant. pvz namų areštas. savaitę nebeduoti arbatpinigių ar pan. (Prieš jas nieko neturiu. Gal prieš tai kažką leptelėjau, kad ir jų negalima taikyti ar kažką panašaus. Netyčia.)
2. Verbalinės bausmės. (nebūtinai keiksmažodžiai, prakeikimai ir t.t.) Tinkamai parinktas pamokymas, apeliavimas į jo vertybes ir pan. gali paveikt vaiką daug labiau, nei smūgis šiknon.
3. Užsienyje populiaru duot laiko vaikui pamastyt, ką blogai jis padarė. Pvz, neleist nulipt nuo kedės kurį laiką ir jam nusiraminus, pamasčius, paklaust ar supranta ką blogai padarė. Nepadėjo? Tuomet, galima taikyt kokius jau paminėtus draudimus.
4. Galima jį apdovanoti už gerą elgesį. Nusikaltus, jis praranda savo premijas.
Ir čia tik keletas tokių atėjo į galvą. Taikyti fizines bausmes, jei ir tenka, tai tik paaaaaaaaaaaaačiu paskutiniu atveju. Nors ir tai neaišku. Paklausk bet kokio vaikų psichologo, jis tau atsakys, kad vaiką nubaudus jis gal atliks tai, ko reikalauja tėvai, tačiau sąmonės jo šitaip nepakeisi. Jis darys ką liepi tik todėl, kad bijos, o ne todėl, kad gerbs ar supras KODĖL taip negalima daryti. Mušimas tikrai neskatina GALVOTI ką jis padarė, kaip kad tu teigei. Taip pat ilgaainiui jam bus bus įdiegta, kad, jei kas nors neklauso, jei kažkas įvyko ne taip kaip norėjai - reikia paleist į darbą kumsčius. Viskas ką vaikas gauna iš fizinių bausmių - baimės ir menkavertiškumo kompleksus. Būdamas vaikas, žmogus pažįsta pasaulį. Ir tu teigi, kad pirmieji dalykai, ką jis turi pamatyti/patirti savo kailiu - smurtas? Pacituosiu psichologę:
“Vaikų mušimas slopina jų entuziazmą ir skatina juos maištauti, neklausyti, kerštauti, išlieti pyktį ant silpnesnių.“ Ar tai yra tavo tavo tikslas auginant vaiką?
Sudavus vaikui jis supras kieno valdžia? Kas jis tau, šuo koks nors? Gaujos vadas stengies tapt ar mylinčiu ir gerbiamu tėvu? Gyvenime nebūčiau pagalvojęs, kad kažkas dar sugeba taip mąstyt ir būt įsitikinusiu savo teisumu.
O ten su savo tuo legendiniu 'argumentu' "palygink kaip buvo anskčiau, o kaip dabar", tai tik juoką keli. Čia panašus argumentas kaip "O mano dėdė Petras visą gyvenimą gėrė ir išgyveno iki 100 metų, todėl gerti nėra nesveika".
Šiaip, drįsičau teigti, kad dabar prasigėrusių mažiau, nei buvo prieš 40 metų, kuomet valdžia stengėsi kuo labiau nugirdyti gyventojus ir buvo statomos aludės ant kiekvieno kampo. Dabar vaikai galbūt pradeda anskčiau ekperimentuoti, tačiau nereiškia, kad iš jų visų išaugs degradai. Jei tėvai juos muš, tuomet tikrai didesnis šansas, kad jie prasigers ir prasinarkašins. Iš pykčio, iš keršto, iš beviltiškumo, iš savigraužos, iš skausmo. O, jei ir pažais, būdami jauni, tačiau SUVOKS ką jie daro, kodėl taip daryti negalima ir t.t., tuomet tas pažaidimas ir teliks tik pažaidimu. Čia jau nuo tėvų priklauso, ar jie jį išmokins jausti atsakomybę, ribą ir pan.
Ir dar kiek juokinga, kad lygini kaip buvo anskčiau ir kaip dabar, nors iš esmės niekas nepasikeitė! Kaip vaikai buvo mušami taip ir toliau juos muša. Dabar agituojama už auklėjimą be smurto, protingi žmonės susiprato, psichologai garsiai apie tai prabilo ir pan. Bet žmonių įpročiai dar taip kardinaliai nepasikeitė. Dauguma dabar augina savo vaikus taip, kaip augino juos - mušdami. Taip kad galima būtų teigti, kad vaikai dabar 'genda' būtent dėl smurtinio auklėjimo. Žodžiu, nepavydžiu tavo vaikams.