Įspėjame, kad šioje demotyvacijoje pateikiama informacija, skirta asmenims nuo 18 metų,
kurie pagal galiojančius LR įstatymus turi teisę naudotis tokio pobūdžio informacija.
Jei Jums nėra 18 metų, prašome neatidaryti šio puslapio.
Atidarydamas šį puslapį, Aš patvirtinu kad: Man jau yra 18 metų. Vaizdinė ir grafinė informacija bus skirta tik mano asmeniniam naudojimui ir saugoma nuo nepilnamečių.
Liedami širdį - dažniausiai išliejame joje esantį alkoholį.
Demotyvacija.lt primena:Duomenys, publikuoti demotyvacija.lt tinklalapyje yra tinklalapio nuosavybė ir negali būti kopijuojami, platinami, perpublikuojami, dekompiliuojami ar kitaip platinami be išankstinio raštiško tinklalapio savininkų ar duomenų autorinių teisių savininko sutikimo. Modifikavimas ar neleistinas naudojimas pažeidžia autorių intelektualinės nuosavybės teises į duomenis.
Demotyvacija.lt leidžia publikuoti turinį pasinaudodami aukčiau pateiktais kodais juos nemodifikuojant.
Nėra nė vieno žmogaus organo, kuriam nekenktų alkoholis, bet patys didžiausi pasikeitimai vyksta galvos smegenyse. Šitas nuodas kaupiasi smegenyse. Bokalas alaus, stiklinė vyno, taurelė degtinės - juose esantis spiritas kartu su krauju patenka į smegenis ir intensyviai ardo galvos smegenų žievę. Smegenų ardymo mechanizmas seniai žinomas ir labai paprastas.
1961 metais trys JAV fizikai (Naisli, Maskaw ir Pinington - pavardės užrašytos iš klausos) per ilgo židinio nuotolio mikroskopą tyrinėjo žmogaus akį. Per vyzdį jie stebėjo mažiausius akies tinklainės kapiliarus. Matė, kaip jais teka kraujas, kapiliarų sieneles, tekančius raudonuosius ir baltuosius kraujo kūnelius, ir tą vaizdą filmavo. Vieną pirmadienį, stebėdami eilinio kliento akį, nustebo. Šio žmogaus kraujyje matėsi trombai: sulipę raudonų ir baltų kraujo kūnelių gniutulai. Tuose gniutuluose jie suskaičiavo po tris, penkis, dešimt, keliasdešimt, po šimtą ir net po tūkstantį sulipusių kūnelių. Fizikai tuos sulipusius gniutulus pavadino vynuogių kekėmis. Fizikai išsigando, o žmogus atrodo nieko nejaučia. Antro, trečio klientų kraujas buvo normalus, o ketvirto kraujyje – vėl trombai. Pradėjo aiškintis, ir paaiškėjo, kad anie du vyrai vakar gėrė.
Fizikai čia pat padarė eksperimentą. Blaiviam žmogui davė išgerti bokalą alaus ir po penkiolikos minučių to žmogaus kraujyje atsirado alkoholiniai eritrocitų gniutulai. Fizikai padarė mokslinį atradimą – jie įrodė, kad ne tik mėgintuvėlyje alkoholis sukrešina kraują, bet ir kraujagyslėse.
Biologijos mokytojas devintokams galėtų vaikams parodyti alkoholio poveikį kraujui. Bandymas labai paprastas. Imamas mėgintuvėlis su vandeniu, įlašinami keli kraujo lašai. Vanduo nusidažo rausva spalva. Į tą patį mėgintuvėlį įlašinama keletas lašų degtinės ir tiesiog akyse kraujas virsta dribsniais.
Fizikai pastudijavo medicininę literatūrą ir savo nuostabai atrado, kad medicina 300 metų alkoholį aprašo kaip narkotinį - protoplazminį nuodą. Alkoholis, patekęs į kraują, pažeidžia eritrocitus: panaikina jų silpną elektros krūvį. Todėl eritrocitai nebeatstumia vienas kito, o sulimpa. Stambiose kraujagyslėse tie eritrocitų gniutulai didelio pavojaus nekelia, nebent tiems, kurie ilgai vartojo alkoholį. Jų veidas ir nosis įgyja tam tikrą spalvą. Žmogaus veide ir nosyje daug smulkių išsiraizgiusių kraujagyslių. Kai prie kraujagyslių išsišakojimo atitekėjęs eritrocitų gniutulas jį užkemša, kapiliaras išsipučia, apmiršta ir keičia nosies bei veido spalvą.
Tačiau visų, kas geria nors kiek alkoholio, smegenyse vyksta lygiai tas pat. Smegenyse yra 15 milijardų nervinių ląstelių – neuronų. Kiekvieną neuroną maitina mikrokapiliaras. Mikrokapiliaras yra toks plonas, kad eritrocitai į neuroną gali patekti tik iš eilės po vieną. Kai prie mikrokapiliaro prisiartina sulipę eritrocitai, jie jį užkemša. Po 7-9 minučių nervinė ląstelė – neuronas – miršta. Tik tiek ji gali išgyventi be deguonies. Po kiekvienų išgertuvių žmogaus galvoje atsiranda naujos žuvusių neuronų kapinės. Kai skrodimo metu atidaroma saikingai gėrusio, pavyzdžiui, avarijoje žuvusio žmogaus kaukolė, gydytojai mato tokį pat vaizdą: susiraukšlėjusios, mažesnės smegenys. Visas smegenų žievės paviršius nusėtas mažais randeliais ir žaizdelėmis. Tai smegenų dalys, kurias sunaikino alkoholis.
Kai gydytojai skrodžia alkoholiu apsinuodijusius alkoholikus, jie stebisi ne tuo, kiek pakenktos smegenys, o kaip su tokiomis smegenimis žmogus galėjo gyventi. Alkoholis - pati galingiausia klastinga priemonė, pamažu naikinanti protą. Jeigu geria visa tauta - naikinamas visos tautos protas. Alkoholis protingus, mąstančius žmones paverčia dvikojais darbiniais gyvūnais, su vienintele mintimi: kaip nors su kastuvu ištempti iki pietų, o po pietų nusigerti ir užsimiršti.
Kodėl žmogus nuo alkoholio kvailėja? Tai svarbus klausimas. Girtuokliai tarsi poetai. Jie sako mes girtėjame, mes svaigstame. Įvairių žodžių prigalvoja. Bet aiškiai matyti, kad žmogus veikiamas alkoholio kvailėja. Atėjo normalus žmogus, išgėrė stiklinę - įkaušo, antrą stiklinę išgėrė - ėmė triukšmauti, rankomis mosuoti, trečią stiklinę išgėrė - jau neaišku, ar su šakute užpuls, ar miegoti pastalėn nukris.
Kodėl žmogus nuo alkoholio praranda protą? Žmogus pila į save alkoholio turintį skystį - alų, vyną, degtinę. Spiritas, patekęs į kraują, suklijuoja eritrocitus į gniutulus. Eritrocitų gniutulai kartu su krauju patenka į smegenis, užkemša smegenų kraujagysles. Smegenų ląstelės, nebegaudamos deguonies, žūsta, normali galvos smegenų veikla sutrinka ir todėl žmogus kvailėja.
Nuo alkoholio žmonės kvailėja skirtingai. Vieniems pirmiausia būna pakenkiama užpakalinė smegenų dalis, valdanti vestibuliarinį aparatą, ir jie ima svyruoti. Kitiems pakenkiamas moralinis centras. Apie tokius sakoma - tai jis girtas pridarė, blaivas niekada nepadarytų. Žmogus, veikiamas alkoholio, tampa tarsi beprotis, nes žūva ląstelės, kurios kontroliuoja jo elgesį. Tretiems pakenkiama atmintis. Medicinoje žinomi tūkstančiai atvejų, kai girtuoklis ryte negali atsiminti, kur buvo, su kuo gėrė. Jo smegenyse atsirado naujas randas.
Vladimiras Visockis 42 metų žuvo nuo apsinuodijimo alkoholiu, tabaku ir narkotikais. Jis gerai žinojo, kad alkoholis naikina atmintį. Vienoje dainoje jis dainavo: Ах, где был я вчера, не найду днем с огнем, только помню, что стенки с обоями. Atsimena tik tiek, kad sienos buvo su apmušalais.
Kas atsitinka su žuvusiomis smegenų ląstelėmis? Temperatūra kaukolėje – 36oC. Žuvusios ląstelės ima pūti ir irti. Tos pūvančios smegenų ląstelės ir yra pagiringos galvos skausmo priežastis. Kad pūvančios ląstelės visiškai neapnuodytų smegenų, organizmas, joms išplauti, į smegenis pumpuoja daug vandens. Tas skystis tarsi replėmis spaudžia ryte pagiringą galvą. Skysčiai išplauna smegenų ląsteles ir kartu su šlapimu patenka į kanalizaciją. Todėl įsiminkite: kas geria alų, vyną ar degtinę, tas kitą dieną šlapinasi savo smegenimis! Absoliučiai tikslus mokslinis aforizmas. Daug alaus išgėrei – daug smegenų į unitazą išpylei, mažai išgėrei – mažai išpilsi, tačiau išpilsi bet kuriuo atveju, nes toks yra narkotinio nuodo – alkoholio veikimas.
aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa
Rimtai baikit det nesamones, visi zino kad nera alkoholis gerai - ir visi esam protingos butibes pasirinkti ji vartoti ar ne. Tad bitch please...
Nėra nė vieno žmogaus organo, kuriam nekenktų alkoholis, bet patys didžiausi pasikeitimai vyksta galvos smegenyse. Šitas nuodas kaupiasi smegenyse. Bokalas alaus, stiklinė vyno, taurelė degtinės - juose esantis spiritas kartu su krauju patenka į smegenis ir intensyviai ardo galvos smegenų žievę. Smegenų ardymo mechanizmas seniai žinomas ir labai paprastas.
1961 metais trys JAV fizikai (Naisli, Maskaw ir Pinington - pavardės užrašytos iš klausos) per ilgo židinio nuotolio mikroskopą tyrinėjo žmogaus akį. Per vyzdį jie stebėjo mažiausius akies tinklainės kapiliarus. Matė, kaip jais teka kraujas, kapiliarų sieneles, tekančius raudonuosius ir baltuosius kraujo kūnelius, ir tą vaizdą filmavo. Vieną pirmadienį, stebėdami eilinio kliento akį, nustebo. Šio žmogaus kraujyje matėsi trombai: sulipę raudonų ir baltų kraujo kūnelių gniutulai. Tuose gniutuluose jie suskaičiavo po tris, penkis, dešimt, keliasdešimt, po šimtą ir net po tūkstantį sulipusių kūnelių. Fizikai tuos sulipusius gniutulus pavadino vynuogių kekėmis. Fizikai išsigando, o žmogus atrodo nieko nejaučia. Antro, trečio klientų kraujas buvo normalus, o ketvirto kraujyje – vėl trombai. Pradėjo aiškintis, ir paaiškėjo, kad anie du vyrai vakar gėrė.
Fizikai čia pat padarė eksperimentą. Blaiviam žmogui davė išgerti bokalą alaus ir po penkiolikos minučių to žmogaus kraujyje atsirado alkoholiniai eritrocitų gniutulai. Fizikai padarė mokslinį atradimą – jie įrodė, kad ne tik mėgintuvėlyje alkoholis sukrešina kraują, bet ir kraujagyslėse.
Biologijos mokytojas devintokams galėtų vaikams parodyti alkoholio poveikį kraujui. Bandymas labai paprastas. Imamas mėgintuvėlis su vandeniu, įlašinami keli kraujo lašai. Vanduo nusidažo rausva spalva. Į tą patį mėgintuvėlį įlašinama keletas lašų degtinės ir tiesiog akyse kraujas virsta dribsniais.
Fizikai pastudijavo medicininę literatūrą ir savo nuostabai atrado, kad medicina 300 metų alkoholį aprašo kaip narkotinį - protoplazminį nuodą. Alkoholis, patekęs į kraują, pažeidžia eritrocitus: panaikina jų silpną elektros krūvį. Todėl eritrocitai nebeatstumia vienas kito, o sulimpa. Stambiose kraujagyslėse tie eritrocitų gniutulai didelio pavojaus nekelia, nebent tiems, kurie ilgai vartojo alkoholį. Jų veidas ir nosis įgyja tam tikrą spalvą. Žmogaus veide ir nosyje daug smulkių išsiraizgiusių kraujagyslių. Kai prie kraujagyslių išsišakojimo atitekėjęs eritrocitų gniutulas jį užkemša, kapiliaras išsipučia, apmiršta ir keičia nosies bei veido spalvą.
Tačiau visų, kas geria nors kiek alkoholio, smegenyse vyksta lygiai tas pat. Smegenyse yra 15 milijardų nervinių ląstelių – neuronų. Kiekvieną neuroną maitina mikrokapiliaras. Mikrokapiliaras yra toks plonas, kad eritrocitai į neuroną gali patekti tik iš eilės po vieną. Kai prie mikrokapiliaro prisiartina sulipę eritrocitai, jie jį užkemša. Po 7-9 minučių nervinė ląstelė – neuronas – miršta. Tik tiek ji gali išgyventi be deguonies. Po kiekvienų išgertuvių žmogaus galvoje atsiranda naujos žuvusių neuronų kapinės. Kai skrodimo metu atidaroma saikingai gėrusio, pavyzdžiui, avarijoje žuvusio žmogaus kaukolė, gydytojai mato tokį pat vaizdą: susiraukšlėjusios, mažesnės smegenys. Visas smegenų žievės paviršius nusėtas mažais randeliais ir žaizdelėmis. Tai smegenų dalys, kurias sunaikino alkoholis.
Kai gydytojai skrodžia alkoholiu apsinuodijusius alkoholikus, jie stebisi ne tuo, kiek pakenktos smegenys, o kaip su tokiomis smegenimis žmogus galėjo gyventi. Alkoholis - pati galingiausia klastinga priemonė, pamažu naikinanti protą. Jeigu geria visa tauta - naikinamas visos tautos protas. Alkoholis protingus, mąstančius žmones paverčia dvikojais darbiniais gyvūnais, su vienintele mintimi: kaip nors su kastuvu ištempti iki pietų, o po pietų nusigerti ir užsimiršti.
Kodėl žmogus nuo alkoholio kvailėja? Tai svarbus klausimas. Girtuokliai tarsi poetai. Jie sako mes girtėjame, mes svaigstame. Įvairių žodžių prigalvoja. Bet aiškiai matyti, kad žmogus veikiamas alkoholio kvailėja. Atėjo normalus žmogus, išgėrė stiklinę - įkaušo, antrą stiklinę išgėrė - ėmė triukšmauti, rankomis mosuoti, trečią stiklinę išgėrė - jau neaišku, ar su šakute užpuls, ar miegoti pastalėn nukris.
Kodėl žmogus nuo alkoholio praranda protą? Žmogus pila į save alkoholio turintį skystį - alų, vyną, degtinę. Spiritas, patekęs į kraują, suklijuoja eritrocitus į gniutulus. Eritrocitų gniutulai kartu su krauju patenka į smegenis, užkemša smegenų kraujagysles. Smegenų ląstelės, nebegaudamos deguonies, žūsta, normali galvos smegenų veikla sutrinka ir todėl žmogus kvailėja.
Nuo alkoholio žmonės kvailėja skirtingai. Vieniems pirmiausia būna pakenkiama užpakalinė smegenų dalis, valdanti vestibuliarinį aparatą, ir jie ima svyruoti. Kitiems pakenkiamas moralinis centras. Apie tokius sakoma - tai jis girtas pridarė, blaivas niekada nepadarytų. Žmogus, veikiamas alkoholio, tampa tarsi beprotis, nes žūva ląstelės, kurios kontroliuoja jo elgesį. Tretiems pakenkiama atmintis. Medicinoje žinomi tūkstančiai atvejų, kai girtuoklis ryte negali atsiminti, kur buvo, su kuo gėrė. Jo smegenyse atsirado naujas randas.
Vladimiras Visockis 42 metų žuvo nuo apsinuodijimo alkoholiu, tabaku ir narkotikais. Jis gerai žinojo, kad alkoholis naikina atmintį. Vienoje dainoje jis dainavo: Ах, где был я вчера, не найду днем с огнем, только помню, что стенки с обоями. Atsimena tik tiek, kad sienos buvo su apmušalais.
Kas atsitinka su žuvusiomis smegenų ląstelėmis? Temperatūra kaukolėje – 36oC. Žuvusios ląstelės ima pūti ir irti. Tos pūvančios smegenų ląstelės ir yra pagiringos galvos skausmo priežastis. Kad pūvančios ląstelės visiškai neapnuodytų smegenų, organizmas, joms išplauti, į smegenis pumpuoja daug vandens. Tas skystis tarsi replėmis spaudžia ryte pagiringą galvą. Skysčiai išplauna smegenų ląsteles ir kartu su šlapimu patenka į kanalizaciją. Todėl įsiminkite: kas geria alų, vyną ar degtinę, tas kitą dieną šlapinasi savo smegenimis! Absoliučiai tikslus mokslinis aforizmas. Daug alaus išgėrei – daug smegenų į unitazą išpylei, mažai išgėrei – mažai išpilsi, tačiau išpilsi bet kuriuo atveju, nes toks yra narkotinio nuodo – alkoholio veikimas.
Daugiau apie alkoholio daroma žala čia
www.vydija.lt/straipsniai/Zdanovas.%20Alkoholis,%20tabakas,%20tvirkinimas.htm