Įspėjame, kad šioje demotyvacijoje pateikiama informacija, skirta asmenims nuo 18 metų,
kurie pagal galiojančius LR įstatymus turi teisę naudotis tokio pobūdžio informacija.
Jei Jums nėra 18 metų, prašome neatidaryti šio puslapio.
Atidarydamas šį puslapį, Aš patvirtinu kad: Man jau yra 18 metų. Vaizdinė ir grafinė informacija bus skirta tik mano asmeniniam naudojimui ir saugoma nuo nepilnamečių.
Demotyvacija.lt primena:Duomenys, publikuoti demotyvacija.lt tinklalapyje yra tinklalapio nuosavybė ir negali būti kopijuojami, platinami, perpublikuojami, dekompiliuojami ar kitaip platinami be išankstinio raštiško tinklalapio savininkų ar duomenų autorinių teisių savininko sutikimo. Modifikavimas ar neleistinas naudojimas pažeidžia autorių intelektualinės nuosavybės teises į duomenis.
Demotyvacija.lt leidžia publikuoti turinį pasinaudodami aukčiau pateiktais kodais juos nemodifikuojant.
baisus jausmas kai netenki mylimo zmogaus :'( as netekau paneles preis tris metus jai buvo tikk 15-lika mes buvom tokie laimingi bet atejo ta diena kai ji pateko i auto avarija kas savaite vaziuodamas aplankyti zinojau kad ji ne viska sako man. Prisimenu mes visada budavome kattu negailedavau laiko jai bet diena po dienos miegodavau jai ant pilvo ji svelnei glostydavo mano plaukus. Visada sakydavau jai kad as ja myliu ir nenoriu isiskirti su ja. Bet kita diena atsisveikines du ja isvazevau namo vaziuodamas staiga pajutau stipru smugi i krutine ir staiga supratau kad ta diena atejo. paprasiau autobuso sistoti net nesusutojus as isokau is jo apsidauzes visas nubegau i ligonine ir pamaciau kad ja apspite daktaras laukdamas visa nakti verkiau. kai daktaras isejo as bandziau sypsotis bet jisai nuleido akis ir tada as pravirkau lyg karaujo asarom mano riksma girdejo visas miestas. Ir dabar as visada aplankau jos kapa ir palieku jios mylimiausiu geliu su saldaineis ir pasakau as vis tave myliu. Visada prisimenu sia diena ir ji buna pati blogiause diena mano gyvenime :'(
niekad nieko nebijojau gyvenime,nei skiepu nei aukscio nei vandens ir pan...bet isimylejau ir paranojiskai bijau mano manymu baisiausio dalyko po vaiko netekties - kad numirs mano gyvenimo meile...per daug prisiziuriu filmu gal,bet taip buna gyvenime,ir kiekvienas toks paveikslelis man taip pereina per sirdi kad net supykina...;/
motinos meleracijos gatve