Įspėjame, kad šioje demotyvacijoje pateikiama informacija, skirta asmenims nuo 18 metų,
kurie pagal galiojančius LR įstatymus turi teisę naudotis tokio pobūdžio informacija.
Jei Jums nėra 18 metų, prašome neatidaryti šio puslapio.
Atidarydamas šį puslapį, Aš patvirtinu kad: Man jau yra 18 metų. Vaizdinė ir grafinė informacija bus skirta tik mano asmeniniam naudojimui ir saugoma nuo nepilnamečių.
Įdomus faktas iš Kudirkos biografijos: - jis gimė, tada gyveno, o po to numirė.
Demotyvacija.lt primena:Duomenys, publikuoti demotyvacija.lt tinklalapyje yra tinklalapio nuosavybė ir negali būti kopijuojami, platinami, perpublikuojami, dekompiliuojami ar kitaip platinami be išankstinio raštiško tinklalapio savininkų ar duomenų autorinių teisių savininko sutikimo. Modifikavimas ar neleistinas naudojimas pažeidžia autorių intelektualinės nuosavybės teises į duomenis.
Demotyvacija.lt leidžia publikuoti turinį pasinaudodami aukčiau pateiktais kodais juos nemodifikuojant.
blm pamastykit truputi skaitydami... seip rimtj demotyvuoja... t.y. sutapatina autoritetus su paprastais zmonem ir irodo kad kiekvienas gali kazka nuveikt. aj nors ka as cia aiskinu... geriau dar pastumkit kad lieva demotyvacija ir t.t (no offense) bet rimtj Pamastom!
Mokėsi Paežerių pradžios mokykloje, kur pasižymėjo visokeriopais gabumais. 1871 m. baigęs pradžios mokyklą, įstojo į Marijampolės gimnaziją.
Įgimti meniniai ir intelektualiniai gabumai atsiskleidė jau mokykloje, gimnazijoje taip pat labai lengvai sekėsi mokytis. Buvo meno mėgėjas ir salonų šokėjas, linkęs į lenkišką kultūrą. Baigęs šešias klases, tėvo verčiamas, įstojo į Seinų kunigų seminariją. Čia jis mokėsi dvejus metus ir buvo pašalintas dėl „pašaukimo stokos“.
Pirmas lietuviškas V. Kudirkos kūrinys buvo 1885 m. „Aušroje“ išspausdintas nereikšmingas satyrinis eilėraštis „Dėl ko žydai nevalgo kiaulienos?“. Tais pačiais metais dėl Karlo Markso „Kapitalo“ perrašymo hektografavimui, buvo suimtas, kalintas ir pašalintas iš Varšuvos universiteto Medicinos fakulteto. 1887 m. vėl grįžo į universitetą, kurį baigė 1889 m. Dalyvavo Proletariato partijos veikloje. 1888 m. įkūrė nelegalią Varšuvos lietuvių studentų draugiją „Lietuva“. Draugija 1889 m. pradėjo leisti „Varpą“, kurį redagavo kelerius metus ir jame rašė skiltį „Tėvynės varpai“.
Nuo 1890 m., greta „Varpo“, V. Kudirkos iniciatyva buvo leidžiamas ir valstiečiams skirtas laikraštis „Ūkininkas“. Gyvenimo pabaigoje „Varpo“ redagavimas visiškai perėjo į jo rankas.
1890–1894 m. dirbo gydytoju Šakiuose. Tuo metu jau sirgo tada dar nepagydoma liga – džiova. Šakiuose subūrė styginių instrumentų ansamblį, susipažino su jauna našle V. Kraševskiene, kuri tapo ištikima ir mylima drauge, vėliau globojusia pasiligojusį rašytoją.
1895 m. dėl lietuviškos veiklos suimtas, bet greit paleistas. Sveikatai silpnėjant, 1895 m. išvyko į Sevastopolį. 1896 m. pavasarį grįžo į Lietuvą.
Nors mirė būdamas tik 40-ies metų, per palyginti trumpą laiką jo sukurti darbai buvo nepaprastai reikšmingi. Palaidotas Meištų kapinėse. istraukta is wiki
Įgimti meniniai ir intelektualiniai gabumai atsiskleidė jau mokykloje, gimnazijoje taip pat labai lengvai sekėsi mokytis. Buvo meno mėgėjas ir salonų šokėjas, linkęs į lenkišką kultūrą. Baigęs šešias klases, tėvo verčiamas, įstojo į Seinų kunigų seminariją. Čia jis mokėsi dvejus metus ir buvo pašalintas dėl „pašaukimo stokos“.
Pirmas lietuviškas V. Kudirkos kūrinys buvo 1885 m. „Aušroje“ išspausdintas nereikšmingas satyrinis eilėraštis „Dėl ko žydai nevalgo kiaulienos?“. Tais pačiais metais dėl Karlo Markso „Kapitalo“ perrašymo hektografavimui, buvo suimtas, kalintas ir pašalintas iš Varšuvos universiteto Medicinos fakulteto. 1887 m. vėl grįžo į universitetą, kurį baigė 1889 m. Dalyvavo Proletariato partijos veikloje. 1888 m. įkūrė nelegalią Varšuvos lietuvių studentų draugiją „Lietuva“. Draugija 1889 m. pradėjo leisti „Varpą“, kurį redagavo kelerius metus ir jame rašė skiltį „Tėvynės varpai“.
Nuo 1890 m., greta „Varpo“, V. Kudirkos iniciatyva buvo leidžiamas ir valstiečiams skirtas laikraštis „Ūkininkas“. Gyvenimo pabaigoje „Varpo“ redagavimas visiškai perėjo į jo rankas.
1890–1894 m. dirbo gydytoju Šakiuose. Tuo metu jau sirgo tada dar nepagydoma liga – džiova. Šakiuose subūrė styginių instrumentų ansamblį, susipažino su jauna našle V. Kraševskiene, kuri tapo ištikima ir mylima drauge, vėliau globojusia pasiligojusį rašytoją.
1895 m. dėl lietuviškos veiklos suimtas, bet greit paleistas. Sveikatai silpnėjant, 1895 m. išvyko į Sevastopolį. 1896 m. pavasarį grįžo į Lietuvą.
Nors mirė būdamas tik 40-ies metų, per palyginti trumpą laiką jo sukurti darbai buvo nepaprastai reikšmingi. Palaidotas Meištų kapinėse. istraukta is wiki