Įspėjame, kad šioje demotyvacijoje pateikiama informacija, skirta asmenims nuo 18 metų,
kurie pagal galiojančius LR įstatymus turi teisę naudotis tokio pobūdžio informacija.
Jei Jums nėra 18 metų, prašome neatidaryti šio puslapio.
Atidarydamas šį puslapį, Aš patvirtinu kad: Man jau yra 18 metų. Vaizdinė ir grafinė informacija bus skirta tik mano asmeniniam naudojimui ir saugoma nuo nepilnamečių.
Demotyvacija.lt primena:Duomenys, publikuoti demotyvacija.lt tinklalapyje yra tinklalapio nuosavybė ir negali būti kopijuojami, platinami, perpublikuojami, dekompiliuojami ar kitaip platinami be išankstinio raštiško tinklalapio savininkų ar duomenų autorinių teisių savininko sutikimo. Modifikavimas ar neleistinas naudojimas pažeidžia autorių intelektualinės nuosavybės teises į duomenis.
Demotyvacija.lt leidžia publikuoti turinį pasinaudodami aukčiau pateiktais kodais juos nemodifikuojant.
Buvo dvidešimt pirmas amžius, turėjom vardų, dažų, laisvių, ir niekas nieko nenorėjo pasakyti. Nebuvo neapykantos ir susireikšminimo, gyvenome petys į petį, mėlynė į mėlynę, nubrozdinimas į nubrozdinimą. Neapsiversdavo liežuvis ką nors kurvinti, kekšinti ir kitaip laužytis mėginant kažką kažkam įrodyti, pašiepti, sumenkinti be tikslo. Pykdavomės dėl nevienodų pyrago gabalėlių ar žaislų nepasidalinimo, pykčiui visada buvo priežastis, tačiau dabar viską galima daryti iš oro, griauti, laužyti, daužyti, rėkti,skelbti ir nieko nepasakysi. O ir nėra ką. Buvo dvidešimt pirmas amžius, mes nešvaistėm laiko ir darėm tai kas mums patinka, buvom su žmonėmis, kurie mums patinka ir aplinkiniai niekada netrukdė. Mokėjom apkalbinėti, mokėjom bjauriai elgtis, bet niekam nelinkėjom blogo. Turėjom savo taisykles, savo žaidimus ir nesikišom į svetimus reikalus. Mums nebuvo blogų oro sąlygų, gyvenome lauke ant pievos ar ant malkinės stogo, skaičiavom praskrendančius gandrus, galvojom norus ir buvom geresni žmonės.
Buvo dvidešimt pirmas amžius ir mokėjome būti laimingi. Nežinau, kaip kiti, bet mes dar mokame. Branginame laiką, turim pakankamai savigarbos ir nesunykusią, normalią moralės būklę. Gyvenam savo gyvenimus, su savomis mėlynėmis, nubrozdinimais, mokam tiek pykti, tiek juoktis, mokam mylėti ir branginti, saugoti ir gerbti, atrasti ir nepaleisti. todėl mes ir esam laimingi.
Buvo dvidešimt pirmas amžius ir mokėjome būti laimingi. Nežinau, kaip kiti, bet mes dar mokame. Branginame laiką, turim pakankamai savigarbos ir nesunykusią, normalią moralės būklę. Gyvenam savo gyvenimus, su savomis mėlynėmis, nubrozdinimais, mokam tiek pykti, tiek juoktis, mokam mylėti ir branginti, saugoti ir gerbti, atrasti ir nepaleisti. todėl mes ir esam laimingi.