#32 Tai jo, faktas, kad negalima varžyti vaiko, bet čia jau yra menas atskirti, kada reikia atleisti ir kada truktelti link savęs;]

#30 vienas iš auklėjimo būdų, turintis trūkumą: ar nemanai, kad paleidęs taip nuo pavadėlio savo vaiką, jo asmenybei neesant atspariai išorės veiksniams, gali jį sunkiai sugražinti?

#28 yra labai daug būtų drausti vaikui. Tarkim, gyvenimiška patirtis: pamatė, kad vaikas rūko, pasisodino vaiką abu tėvai šalia padavė cigarečių pakelį ir liepė rūkyt visą. Atrodo žiauru, bet to pasekoje jis daugiau neberūko.

#25 a?

#21 Tai, kad tavo nuomone mano nuomonė yra XX amžiaus irgi nieko nepakeis. Aš jos nemesiu. Prieštarauti tau irgi nematau tikslo, tavo nuomonė yra XXI amžiaus, tik žinai baigsis šitas amžius ir prasidės kitas ir nepyk, bet manau grįš senasis auklėjimas. Kaip sakoma, viskas yra lyg spiralė ir viskas grįžta tik aukštesniam lygmeny, tai va aš manau, kad čia jau ir yra tas grįžimas, tik kulminacija bus pasiekta, kai vaikui nebebus galima pasakyti griežtesnio žodžio. Džiaugiuosi tėvais, kurie mokės tinkamai auklėti vaikus, tik manau, kad visi minusai dar bus pastebėti. Dabar kalbėti apie tai dar per anksti, nes toks auklėjimo etalonas dar tik prasidėjęs. Dabar visi mato tik pliusus. Smagu, tik bus graudu, kai pradės lįsti sistemos minusai;]

Nu šakės. Kur tu gyveni? Kosmose? Baik, pažiūrėk į realią situaciją. Psichologai prabilo. Anksčiau tų psichologų tiek ir nebuvo, o jau taikyt jų teorijas benrai sistemai, tai išvis yra absurdiška, vien dėl to, kad jų studijos susideda iš dešimčių filosofų, elgesio analitikų, kitų psichologų analizavimo ir gilinimosi, kurie tarpusavyje prieštarauja vienas kitam, taigi, iš esmės renkasi kiekvienas psichologas tai, kas jam labiausiai tinka. Kur mano mintyse radai, kad aš vaiko auklėjimą skiriu į du tipus mušimą ir nieko nedarymą. Išeik pasižmonėk, ką veikia tėvai. Arba neik, aš tau pasakyiu, jiem neįdomu, jie nieko nedaro, jie nori matyt rezultatą, bet kuo vaikas gyvena ir ką veikia žino ne daugelis. Aišku, kaip visada negalima taikyt visiem to, bet pats atsakau už didžiąją daugumą. Pats esu už platų nuobaudų racioną diapazoną. Va mano draugui, kai pykosi su broliu teko su žirklutėm eit ir žolę karpyt. Tų nuobaudų gali būti ne viena ir ne dvi. ir kad vaiką būtina mušti už viską aš pats sakiau, kad nesutinku, taigi, pirma perskaityt gerai mano nuomonę, kad galėtum ją cituot neiškraipydamas. Žinai puikiai baigiau mokyklą, visada buvau pirmūnas ir niekada nepykau ant tėvų už tai, kad man duodavo šiknon. Sakiau, kad to reikėjo, nes be reikalo gavau vieną kartą ir tėtis atsiprašė. Ir tu nepastebi, kad faktus apverti visiškai kitaip kur kas apsunkindamas mano nuomonę ir į ją kišdamas savų išvadų. Man jų nereiki, aš turiu tvirtą nuomonę, kurioje nei karto neminėjau, kad pirmas dalykas, ką vaikas turi pamatyt tai smurtas. Čia vėlgi buvo tavo išvada. “Vaikų mušimas slopina jų entuziazmą ir skatina juos maištauti, neklausyti, kerštauti, išlieti pyktį ant silpnesnių.“ Kas čia buvo ištirta? Šimtas amerikiečių neprižiūrimų vaikų. Pažiūrėk į situaciją Lietuvoj. Kas tokie muša? Ar esi matęs tą savo akim? aš esu. Daug kartų. Muša tie, kurie išvis yra neprižiūrimi ir kuriais tėvai nesirūpina arba, aišku, nesigilindami ateina ir ploja vaikui. O va tie, kurie yra prižiūrimi ir protingas bei savalaikis sudavimas vaikui yra viena iš apgalvotų auklėjimo priemonių, tai nepastebėjau, kad keltų ranką prieš kitus, kaip po kerštą silnesniam ir panašiai. Matau, tu nesupranti, ką reiškia sudavimas vaikui. Tavo akimis tai davimas vaikui belekur belekada belekaip ir dėl beleko. Vaikas turi suprast už ką gavo ir protingai apmąstyt. Jam yra duodamas pasirinkimas daugiau už tai negauti ir išvis be perspėjimo negauti niekada. Premijos ir apdovanojimai. Nežinau, ko gero, esi girdėjęs tik apie sistemos šitos pliusus, o apie tokius minusus, kaip vaiko pripratimas prie apdovanojimo ir atlygio gavimas tampa būtinas turbūt neesi skaitęs, paradokslau, nes tie patys tavo psichologai šitą sako, ne aš sugalvojau. Ir dar tu man nepasakok apie jaunimo prasigėrimą, kad anksčiau pabando ir poto meta, vėlgi ne idealiam pasaulyje gyvenam, kuo vėliau jis tą išbandys tuo geriau. Paaugęs jis ima turėti svaresnę savo nuomonę ir kažkiek daugiau valios. Jam tai tampa ne tik žaidimas, jis jau ima mąstyti apie tai. Mokyklose, nežinau, nemanau, kad mokytojai turi pakankamai kompetencijos tam, nes nėra to mokyti. Gavimas už kitokios nuomonės turėjimą ar kažką yra nepateisinamas. Bet va tuos, kurie iš kitų tyčiojasi, užgaulioja ir priveda iki tokių dalykų, kuriuos matom po to per televiziją, tai kodėl gi ne. Bet štai, vėl įstatymas, jie puikiai žino savo teises, jų liesti niekam nevalia, tėvam, kurie TIKRAI jų neliečia ir per mažai jais domisi irgi tas pats - liesti nevalia.

ai, tai čia kaip "Ant suolelio sėdi senelis ir anūkėlė. - Seneli, seneli, - klausia anūkėlė, - ar teisybė, kad kažkada čia buvo Černobylio atominė elektrinė? - Teisybė, anūkėle, - sako senelis ir paglosto jai galvą. - O ar teisybė, kad ji susprogo? - Teisybė, - sako senelis ir paglosto antrą jos galvą."

#15 nu nepyk, žinai dešimtis vaikų, kuriem išrašydavo velnių tėvai, dabar nei vienas dėl to nepyksta, nei vieno agresyvaus nepažįstu, bet tuo tarpu jau matau augančią kartą, kuriems tėvai nieko negali pasakyt, šiaip gal būtų visai neblogai, kol nepaminime fakto, kad jaunimas nusiritęs taip žemai, kaip niekada nebuvo.

karštas vanduo - coming soon.

#12 kas iš to? neleisk jam sėdėti prie kompo, tai jis iš pradžių skaudžiai reaguos, bet po kiek laiko jis prie to apsipras, pripratinsi jį prie to ir jis sugebės apsieiti be kompo.