Čia spėju dar ne visas sąrašas ar ne? :)

#54 Miegas turi tam tikras fazes. Jei tos fazės išderintos, nieko gero. Šiaip ne mano draugė. Jokių nuosavybių nepriskiriu (ir negalėčiau priskirti) sau jokiais atvejais :D Apsunkint tai apsunkina, čia tau be mūšio ir rimtesnio karo nepasiduos :D Manęs irgi neišsigando, kai pasakiau, kad neperkalbės :D Žodžiu, dabar tokią antį paleidęs, nesitikėk išlipti sausas ;D P.S. Ryte man sunkiai rašosi :D Nieko daug neprikomentuosim čia mes. Matyt, kietai miegosim :)

#52 Nieko neprisimenu apie tai ką rašiau prie metus ar dar ilgiau :D Tai čia koks skirtumas, kuri koja. Daugiau liaudies, įdomiau :D Vis dar mistika, kaip Ziuziu galėjai palaikyti biču :D

#50 8 tai vidurkis, 7 irgi turėtų pakakti. Na su 6 val. miego išgyvenama bet mažokai. Tai ir nesakau, kad čia kiekvieną dieną miegu kelias val. į parą. Ilgai taip netemptum. Tad po 7-8 tikrai pamiegu, tik va kartais nusibludiju :D Ne kiek ilgai tą beletristiką rašiau, o kiek ilgai truputį kai ką kitą dariau. Tad pradėjęs šį atsakymą norėjau parašyti iki galo. Tik atrodo, bet aš nelabai mačiau, kad Ignassin būtų piktas, na gal kai kuriais atvejais griežtas, bet čia jau moderatoriaus savybės :)

#48 Neišbraukiau :D To neįmanoma padaryti daugiau negu 1 dienai. Ne visada, bet kaip kartais taip išeina, jog užsisėdžiu. Žinau, kad čia galima diskutuoti iki nukritimo. Tai kai kuriais atžvilgiais daug ir neprieštaravau. Bet apskritai "tikėjimas likimu" man asmeniškai, neatrodo kažkuo geriau nei astrologija :D Visi nori, kad kiekvieną dieną kepti karveliai iš dangaus kristų, ir kasdien rastų po lagaminą pinigų gatvėje, bet nei likimas, nei kažkas kitas iš "anapus" to nepadarys.. Tokia būtų mano galutinė nuomonė apie "tikėjimą likimu" :) Ir niekas čia neskaitys tų mūsų beletristikų (jau yra kas apsireiškė) :D Tad galim užbaigt šią diskusiją. P.S. Ignassin nei jis griežtas, nei tuo labiau piktas :D

#45 Būna būna, kad pasivėlinu kaip kartais :D

#41 Nieko, kai tai pasikartoja ne vieną kartą, tada pradedi galvoti :D Pradedi nuo to, kad gimėme per dviejų žmonių sueitį, nors labiau specifiškai kiaušialąstės apvaisinimo. o kodėl nepradedi nuo to arba buvo mums lemta apskritai atsirasti? T.y. žvelgiant plačiau, kodėl apskritai atsirado Visata, Žemė ir būtent čia užgimėme. O čia dar įdomiau t.y. kuo toliau į mišką, tuo giliau :D Jeigu mes savo likimą pakeisti galime ar tai reiškia, kad jis yra nulemtas? O jeigu priimame tai, kad mes nieko (santykinai) nedarome t.y. nekeičiame, kad pakeistume savo likimą, bet natūraliai kyla klausimas ar tai vis tiek reiškia, kad mūsų gyvenimas yra nulemtas? 10, 20 metų yra labai daug, net 5 metus paėmus ir tai jau būtų sunku kažką prognozuoti, o tuo labiau likimas kažkaip visgi turėtų paveikti. T. y. šioje ir kitose vietose man likimas netenka prasmės. Kaip ir sakai, kad negali suplanuoti net dienos, nors aš su tuo nesutikčiau. Suplanuoti galima, bet kur kas svarbesnis klausimas, ar išeis įvykdyti visus išsikeltus tikslus, o čia ir prasideda planavimas, ateities numatymas. Likimas savaime nėra nei joks procesas, nebent tik abstrakcija, kuri mums leidžia psichologiškai apgaudinėti save, kad galime viską kontroliuoti, o nesukontroliavus per daug nepultume į depresiją. Tai va, galimybių, šansų ir apskritai jų pasirinkimas. Ir kas juos lemia? Pvz kas lemia pasirinkimą/pasirinkimus? Taigi, o kas tuos norus formuoja? Kaip manai tu? Savo kelio radimas ir likimas man labai nesisieja. Savo kelio radimas tėra klaidų ir bandymų metodas, o likimą čia įterpti tikrai nerasčiau kur :D Netiki atsitiktinumais? Fizikai ir matematikai už tai sudegintų ant laužo :)) Nesugalvoju tokio proceso, kuris nebūtų atsitiktinis su tam tikra tikimybe. Praktiškai kvantinė mechanika yra ne daugiau kaip tikimybės, kurios galioja mūsų mikroskopiniam pasauliui ir ne mažiau makroskopiniam. Dėl atminties iškraipymo, tas teisingai, bet manau, kad jis prie kitos temos. Apgaulė praktiškai visur, irgi teisingai. T.y. mum lengviau gyventi apgaudinėjant save, pritempiant reiškinius už ausų, kad mes norime, jog jie taip ir įvyktų, nors tai nuo mūsų nepriklauso. Su "racionaliais" paaiškinimais kol kas dar labai sudėtinga. Mes stengiamės rasti tuos paaiškinimus, kurie neprieštarautų kitiems arba netgi patiems sau reiškiniams. Mes nors ir manome, kad tie reiškiniai "racionalūs", bet tai tik mūsų saviapgaulė, nes nėra gamtoje vargu ar galėtum suskirstyti reiškinius į racionalius/neracionalius. Žinau, kad sunku visa tai paaiškinti suprantamai ir be loginių klaidų, neatmetų galimybės, kad ir galėjau padaryti ne vieną loginę klaidą, palikti neišbaigtą atsakymą neradus jam patvirtinimo. Kokie kietesni filosofai ar fizikai galėtų ir mane pamaudyti tam tikrais klausimais :D Gerai, einame prie klausimo "ar žmogaus mintys formuoja jo būsimą/esamą/būsiantį gyvenimą?". Paprastas atsakymas, jog ir taip, ir ne. Bet daugiau taip, negu ne. Manau, kad šis klausimas buvo užduotas su tikslu netiesiogiai apeliuojant į "laisvąją valią". Labai platus diskusijų objektas. Trumpiau tariant, yra dalis, kurią gali sukontroliuoti, o yra kita dalis, kurios niekaip negali sukontroliuoti. Taip kad, mes kontroliuoti galimybių turime daug daugiau nei mums atrodo. Ir pakartosiu tamstos mintį, kad jos priklauso nuo to ar jomis pasinaudosime. Aha, čia su biču įdomiai sužaidė :D Aš irgi nepagavau, bet tiek jau to :))

Nieko naujo neparodė.

#1 Tamsta, pats nepudrink smegenų apie babkes, namus Miami ir Lembordžini-xuini. Nelabai pritarių demotyvacijos minčiai vien dėl to, kad ne visiem tai tinka. Kiekvienam savo, kas būtų konkrečiai jam geriausia. Gal ši "demotyvacija" ir pataiko į kelių keletos žmonių apibrėžimą "geriausia dovana", bet iš tikrųjų ne visiems. Taip pat priklauso ką vadinsi motyvaciją, nes šis dalykas irgi gali būti laikomas kaip motyvacija. Išmok ignoruoti ir tada tokie dalykai mažiau trukdys. Man baisiai subinės nebado, kad ši demotyvacija buvo patvirtinta, bet aš tokių dalykų nesureikšminu ir nepervertinu subjektyvizmu. Žinoma, kai jau per daug būna, tada tikrai užp!sa, o jei ten viena kita pralenda į patvirtintus nuo to pasaulis nesugrius.

Nepamiršk antro sloviko ir kurui.